FA-Rebellion in a Boudoir

Su Mados akademija lankėmės Aleksandro Vasiljevo parodoje “Maištas buduare”.

 

        Kaip noriu, taip rengiuosi

 

Kad ir kas tai bebūtų, reikia pradėti nuo pradžių. Taigi mados istoriko Aleksandro Vasiljevo paroda vadinasi “Maištas buduare” ir atiduoda duoklę XX a. aštuntojo dešimtmečio madai. Vien jau pavadinimas sudarytas iš dviejų labai skirtingų ir atrodytų visiškai nieko bendro vienas su kitu neturinčių žodžių. Buduaras –  turtingos moters nedidelė svetainė artimiausiems pažįstamiems priimti. Maištas –  gaivališkas sukilimas, ginkluotas pasipriešinimas. Pažvelgus į pavadinimą pažodžiui sunkiai įsivaizduojama, jog kažkas nusitvėręs ginklus, piktas, šaukiantis ir grėsmingai nusiteikęs įsibrautų į tą privačią, tik išrinktųjų akių regėtą ir intymią erdvę. Tačiau taip anaiptol ir nebuvo.

Revoliucija įvyko madoje. O “maištautojų” būta daug ir įvairių bei
kiekvienas jų į mados pasaulį įnešė savų vėjų. Aštuntojo dešimtmečio
madai būtų galima klijuoti tokias etiketes kaip “laisvė”, “įvairovė”,
“patogumas”, “spalvinė vaivorykštė”, “drąsa” ir pan. Vien jau pažvelgus į pirmuosius parodos modelius aišku, jog kažkokių ribų čia nėra. O gal netgi negalėtų būti. Juk vis dėlto tai maištas.

“Gėlių vaikai” (hipiai) skleidė ne tik laisvės, meilės ir vienybės
idėjas, bet bandė tai perteikti ir aprangoje. Dauguma audinių buvo
ryškūs, įvairiaspalviai, margi tiesiog “šaukiantys”, kad juos išgirstų
(pamatytų). Hipiai pirmenybę teikė uniseks rūbams. Jų garderobe netrūko atlasinių audinių, ilgų, laisvų apdarų, “flare” stiliaus kelnių, įvairių siuvinėjimų, ornamentų, taip pat Šiaurės Amerikos indėnų aprangą ar aksesuarus primenančių detalių, pvz., kelios plonos kasytės, papuoštos burbuliukais, prie palaidų plaukų. Tiesa, plaukai buvo vienas pagrindinių maištaujančių jaunuolių skiriamųjų ženklų. Jie būdavo ilgi, besiplaikstantys vėjyje ir tai nesvetima buvo abiems lytims.

Tam laikmečiui būdingas ir dar vienas socialinių normų laužymo pavyzdys. Parodoje eksponuojami modeliai ir nuotraukos, kuriose moterys maišto įnešė ir į tą intymų apatinio trikotažo pasaulį. Jos tiesiog nebenešiojo liemenėlių. Arba rūbai buvo permatomi, peršviečiami. Juk visur laisvė, lygybė – nėra ko slėpti!

Aštuntajame dešimtmetyje didelė reikšmė skiriama aksesuarams.
Pastarieji, žinoma, taip pat labai ryškūs, vaizduojantys “Peace”
ženkliukus, masyvūs, dažnai pagaminti iš plastmasės, kiti suvyti iš odos juostelių ir papuošti karoliukais. Ir šio laikmečio žmonės tikrąja to žodžio prasme į gyvenimą žvelgė pro rožinius akinius. Pastarieji –
neatsiejama aštuntojo dešimtmečio stileivos garderobo detalė. Dauguma jų “Oversized”, dengiantys didžiąją veido dalį. Žinoma, ir akinių rėmeliai (daugeliu atveju ir patys stiklai) tiesiog trimitavo: “Pažiūrėk į mus!”. Jie buvo ryškūs, įvairių spalvų. O tokia neišvengiama moters detalė kaip rankinė tuomet tikrai nebuvo “visą gyvenimą talpinanti”. Daugiausia tai buvo delninukės, mažos, voko formos, primenančios pinigines.

Turbūt kiekvienam to laikmečio atstovui būtų galima drąsiai skirti po mados “Oscar’ą” vien už tai, jog jie sugebėjo vaikščioti tokiais batais. Masyviomis platformomis ar dangų siekiančiais aukštakulniais. Ir vėlgi platformos būdingos tiek vyrams, tiek moterims. Nors, žinoma, būta ir susiliejimo su gamta, kai žmonės tiesiog vaikščiojo basomis. Tiesa, retro stilius pasauliui priminė ir žemapadžius, pvz., mokasinus.

Po čigoniškais klostuotais sijonais, gėlėtomis margomis suknelėmis,
plačiabrylėmis skrybėlėmis bei medinėmis klumpėmis pasipuošusių stileivų epochos atėjo retro, kariško (military), safario stilių eilė.
Pastariesiems būdingos įvairios geometrinės figūros, kuriais išmarginti audiniai, spalvų gama šiek tiek susiaurėja, nebelieka tokio absoliutaus ryškumo. Aprangoje dominuoja vos po kelios spalvas, o jei, pvz., ir vaizduojamos gėlės, jos jau nebėra tokios ryškios, iššaukiančios spalvos. Moterys galvas dažnai dengia elegantiškomis skarelėmis, nevengia mūvėti kelnes, tačiau pirmąją vietą vis tiek užima ilgos suknelės. Vyrai, kaip tikri medžiotojai, užsideda kaubojiškas skrybėles, ruošdamiesi vakarui užsisega “varlytes”. Grįžta elegancija.

Ir štai ateina jie… Žėrinčio roko (glam rock), disko bei pankų stilius
mėgstantys jaunuoliai. Pastarieji įnešė meilę odai, metalinėms detalėms, kniedėms, pakeltiems švarko pečiams, languotam vilnoniam škotiško stiliaus audiniui. Piešiniai ne tik ant kūno (tatuiruotės), bet ir ant sienų (graffiti) – taip pat neatsiejami pankų elementai. Jie perversmą padarė ne tik aprangoje, bet ir šukuosenos. Plaukai tapo trumpesni, nudažyti įvairiomis spalvomis, o gal net iš jų suformuota skiauterė. Suplyšusios ar tinklinės pėdkelnės, ryškus makiažas – tai vis dar pankai. Beje, makiažo būta ir ant vaikinų veidų, jie taip pat juodai apvesdavo akis. Ir apskritai, kuo daugiau juodos spalvos, kaukolių, kryžių, – tuo geriau. Kas kažkiek primena ir gotus. Vien jau užrašas ant sienos “No future” sako, jog pastarieji gyvena šia diena.

O priešingoje barikadų pusėje stovėjo disko stiliaus mylėtojai, tarsi
atsakas radikaliesiems punk atstovams. ABBA, Boney-M – tai tik pora muzikinių grupių, kurių gerbėjai siekė kopijuoti savo dievaičius, jų aptemptus, šviesą atspindinčius rūbus, papuoštus ryškiomis aukso ar sidabro detalėmis. Žvaigždelės, širdelės, vėlgi “Peace” ženkliukai,
neoninės spalvos ir daug daug blizgučių. O cheminės šukuosenos puošė ne tik moterų, bet ir stipriosios lyties atstovų galvas.

Šį laikmetį drąsiai galima vadinti spalvinguoju dešimtmečiu. Pasirinkimo laisvė leido derinti nesuderinamus dalykus – spalvas, audinius, aksesuarus ir pan. Didelę įtaką šiai epochai padarė tiek muzika, tiek kino filmai. Ir neabejotinai aštuntasis dešimtmetis turėjo įtakos ir šių laikų madai. Dar ir dabar gatvėje ar ant podiumo galima sutikti ne vieną stileivą, į savo garderobą “pasiskolinusį” tam tikrą spalvingojo laikotarpio detalę.

PicsArt_1421834467582

No Comments Yet.

Leave a Reply

Your email address will not be published.